- švikšėti
- švikšė́ti, švìksi, -ė́jo intr. 1. Rk greitai, tankiai judėti: Ant pečių žibančios pačiūžos, taigi aišku, kur švikšėdavai rš. Žuvys švikšėjo man pro ausis nelyginant paukščiai per orą J.Balč. | Ji – laibutė, juodaplaukė; ant pilko šaligatvio ritmingai šviksi jos maži balti bateliai J.Dov. 2. DŽ, NdŽ tumulais rūkti: Ž[iūr]ėk, kaip jam gražiai dūmai iš pypkos švìksi Ps. 3. NdŽ šmaikštuoti (rykšte, botagu). 4. NdŽ šmaikštuojant kam kirsti.
Dictionary of the Lithuanian Language.